VAKAR IR ŠIANDIEN

Tarp epochų

1945 metų sausio 28 d. tarybinė kariuomenė privertė pasitraukti iš Klaipėdos fašistų užkariautojus. Miestas ir visas kraštas buvo gražinti Lietuvai. Tik Lietuva, kaip jau atsitiko 1940 m., tapo tarybinė ir socialistinė. Kaip ten bebūtų, bet to laikotarpio esmė tame, kad įžengę tą sausio šaltąją dieną į miestą pamatė Klaipėda griuvėsiuose. Įvairūs šaltiniai teigia, kad net 60 procentų miesto pastatų buvo sugriauta. Žodžiu, ir tarybiniai bombonešiai per 4 miesto apgulties mėnesius pasistengė, ir fašistų sprogdintojai atsitraukdami taip pat pasidarbavo. O apie žmonių aukas, suluošintus likimus tiesiog baisu kalbėti...

Vėl gi remiantis įvairiais šaltiniais, Klaipėdoje, dabar jau tikrai ne Memelyje, po fašistų išvarymo liko nuo 6 iki 28 miestelėnų. Tai reiškia beveik nieko iš ikikarinio 41 tūkstančio. Žodžiu, pradėti viską reikėjo nuo nulio.

Taip atrodė Klaipėda 1945 m. gegužės mėn.

Visai kiti žmones iš visai kitokių miestų atvykdavo į Klaipėdą, ardyti griuvėsius ir statyti, galima teigti, naują miestą. Kol kas neturiu informacijos kas gi atsitiko su tais buvusiais 12 miesto ir 15 pašto autobusais. Bet, greičiausia, jie buvo fašistų rekvizuoti fronto reikmėms ir su kariškiais išvažiavo link Karaliaučiaus.

Svarbu, nors ir liūdna, kad iš esmės neįmanoma kalbėti apie istorijos tąsa, net ir konkrečiai miesto transportą. Neliko čia nei transporto, nei tų žmonių, kurie jame dirbo, kas juo vadovavo. Liko griuvėsiai, nuolaužos ir, ačiū Dievui, negausus rašytiniai šaltiniai bei nuotraukos.

Istorija tarsi prasidėjo iš naujo. Tai blogai, reikia kaip nors užpildyti šią savotišką spragą. Ir, pasirodo, tai įmanoma mūsų laikais dėka dabartinio laisvo bendravimo, dėka naujoms kompiuterinėms technologijoms ir dėka to, kad kitose šalyse dar išliko buvę taip vadinami memelenderiai, lietuvininkai. Jie gimė ir gyveno tuometiniame Memelyje ir Klaipėdoje, jų tėvai taip pat buvo šio miesto senbuviai. Jie prisimena ir myli buvusį kadaise jiems gimtąjį miestą.

Mes taip pat mylime dabar jau mums gimtąją Klaipėdą ir norime atstatyti istorinius ryšius su praeitimi. Būtent todėl šiame tinklalapyje ir yra puslapis, skirtas istorijai, tegul ir mažajai jos daliai – apie miesto transportą, kuris visada tarnavo ir tarnauja daugumai eilinių miestelėnų.

Taigi pereiname į pokarinį tarybinį laikotarpį.

Nuotrauka iš Liucijaus Suslavičiaus (Vilnius) kolekcijos.

Puslapis nebaigtas ir atsiradus naujai informacijai bus papildytas ir pakeistas. Paskutiniai pakeitimai 2007.05.21.